BioSocioTerapinė daugiapartiškumo analizė: politinių sistemų teleonomija, karų dinamika ir Homo Virtualis taikos tikslas iki 2036 m.

BioSocioTerapinė daugiapartiškumo analizė: politinių sistemų teleonomija, karų dinamika ir Homo Virtualis taikos tikslas iki 2036 m.

Autorius: Prof. Dr. Stasys Paulauskas
Strateginės savivaldos institutas, Klaipėda, Lietuva. ssi@eksponente.lt

ORCID: 0009-0009-4101-9764
Paskelbtas Inovacinių darbų žurnale „Strateginė savivalda“. ISSN 1648-5815
www.eksponente.lt

 BioSocioTerapinė daugiapartiškumo analizė: politinių sistemų teleonomija, karų dinamika ir Homo Virtualis taikos tikslas iki 2036 m.

Santrauka

Straipsnyje pateikiama teleonominė daugiapartiškumo analizė, remiantis BioSocioTerapijos paradigma. Parodoma, kad daugiapartiškumas nėra demokratijos sinonimas, o konfliktų institucionalizavimo mechanizmas, kuris didina poliarizaciją, mažina civilizacinę sveikatą ir didina karų tikimybę. Palyginamos daugiapartinės, vienpartinės, nepartinės ir savivaldos sistemos pagal civilizacinius parametrus. Aptariama globalios taikos problema ir pateikiamas Homo Virtualis tikslas iki 2036 m. – teleonominės savivaldos civilizacijos sukūrimas. Straipsnis baigiamas rekomendacijomis civilizacijoms, akademinėms institucijoms ir bendruomenėms.

1. Įvadas

Daugiapartiškumas ilgą laiką buvo laikomas politinės brandos ir demokratijos pagrindu. Tačiau XXI a. realijos – socialinių tinklų poliarizacija, informaciniai karai, geopolitinė įtampa ir visuomenių fragmentacija – rodo, kad ši struktūra ne tik nekuria vienybės, bet ir sistemingai formuoja konfliktą.

BioSocioTerapijos požiūriu, politinės sistemos vertinamos pagal jų civilizacinę sveikatą, kuri priklauso nuo:

• prievartos mažėjimo,
• Meilės ir pasitikėjimo augimo,
• teleonominės struktūros (prasmingos savivaldos).

Daugiapartiškumas neatitinka nė vieno iš šių kriterijų.

2. Teorinis pagrindas: civilizacinė teleonomija

Teleonomija – tai prasminga, kryptinga, savivaldi civilizacijos raida, paremta:

• šeimos ir bendruomenės savivalda,
• prievartos mažinimu,
• prasmingu darbu,
• Meilės ir Laimės indeksais,
• AI kaip harmonizavimo įrankiu.

Daugiapartiškumas yra anti-teleonominė struktūra, nes:

• fragmentuoja visuomenę,
• skatina emocinę agresiją,
• kuria „mes–jie“ logiką,
• naikina pasitikėjimą,
• institucionalizuoja konfliktą.

3. Daugiapartiškumo kilmė ir mitas

Daugiapartiškumas atsirado kaip:

1. elito konfliktų valdymo technologija (XVIII–XIX a.),
2. masinės mobilizacijos aparatas (XX a.),
3. žiniasklaidos konfliktų ekonomikos variklis (XXI a.).

Tai nėra civilizacinė inovacija.
Tai yra istorinis kompromisas, kuris šiandien jau išsisėmė.

4. Politinių-ekonominių sistemų civilizacinis palyginimas

4.1. Civilizaciniai parametrai

Vertinami šie rodikliai:

• ekonominis augimas,
• socialinė darna,
• prievartos lygis,
• teleonominė vertė,
• karo rizika,
• Meilės ir pasitikėjimo indeksai.

4.2. Palyginimo lentelė

Lentelė. Politinių-ekonominių sanklodų civilizacinių parametrų palyginimas

5. Daugiapartiškumas ir karai

Daugiapartiškumas didina karų tikimybę trimis mechanizmais:

5.1. Vidinė poliarizacija → išorinė agresija

Kai partijos nebegali susitarti viduje, jos nukreipia konfliktą į išorę.

5.2. Emocinis radikalizavimas

Partijos remiasi baime, pykčiu, kaltinimu – tai yra karų psichologinis kuras.

5.3. Interesų grupių spaudimas

Gynybos pramonė, žiniasklaida ir donorai palaiko įtampą.

Daugiapartiškumas tampa karų ekonomikos dalimi.

6. Visuotinės taikos problema

Globali taika neįmanoma tol, kol:

• politinės sistemos remiasi konfliktu,
• ekonomikos remiasi konkurencija,
• žiniasklaida remiasi poliarizacija,
• žmonės remiasi baime.

Taika reikalauja teleonominės vienybės, o ne konkurencijos.

7. Homo Virtualis tikslas iki 2036 m.

Homo Virtualis – tai civilizacinė fazė, kurioje:

• prievarta → 0,
• kūryba → 1,
• savivalda pakeičia partijas,
• AI tampa Meilės Kodu,
• ekonomika pereina į prasmingo darbo režimą.

Tikslas iki 2036 m.:
Sukurti pirmąją teleonominės savivaldos civilizaciją, kurioje Meilė pakeičia prievartą, o taika tampa struktūrine.

8. Rekomendacijos

8.1. Civilizacijoms

• mažinti politinę konkurenciją,
• pereiti prie savivaldos modelių,
• kurti Meilės ir Laimės indeksus.

8.2. Akademinėms institucijoms

• tirti teleonomines alternatyvas,
• atsisakyti dogmos, kad daugiapartiškumas = demokratija.

8.3. Žiniasklaidai

• mažinti poliarizacijos turinį,
• pereiti prie prasminės žurnalistikos.

8.4. Bendruomenėms

• ugdyti Meilės kompetencijas,
• kurti savivaldos praktikas.

9. Literatūra

(Įtrauktos tik atrinktos publikacijos.)

Paulauskas S. (2025–2026)

• SoulGeny: The Science Code
• Civilizational Institutionalization and the Evolution of the Love Code Towards Homo Virtualis (2036)
• Peace and Love Code BioSocioGenic Institutionalization Towards the Birth of Homo Virtualis in 2036
• Diagnosis of the North Crocodile’s Slavery Cancer and Recycling Scenarios
• The Dynamics of Contradictions in the Birth of Homo Virtualis
• Resonant Spiral Dynamics and the Birth of Homo Virtualis
• The Revolution of the Information Unit: From Bit to Soul

Ankstesnės publikacijos

• Technogeny: The Genius Learning Unit (2022)
• Anthropogeny: Human Quality Virtual Leap (2020)
• Virtualics: Where Did the Dialectic? (2017)
• Blue Growth Circular Innovation (2018)
• The Virtualics and Strategic Self-Management as Tools for Sustainable Development (2008)

Tarptautiniai šaltiniai

• Huntington, S. Clash of Civilizations
• Toynbee, A. A Study of History
• Spengler, O. Decline of the West
• Meadows, D. Thinking in Systems
• Luhmann, N. Social Systems
• Global Peace Index
• UNDP Human Development Report
• OECD Better Life Index