BioSocioTerapija: vergovės demokratijos išsigydymo teleonomija

BioSocioTerapija: vergovės demokratijos išsigydymo teleonomija

Autorius: Prof. Dr. Stasys Paulauskas
Strateginės savivaldos institutas, Klaipėda, Lietuva. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

ORCID: 0009-0009-4101-9764
Paskelbtas Inovacinių darbų žurnale „Strateginė savivalda“. ISSN 1648-5815
www.eksponente.lt

 BioSocioTerapija: vergovės demokratijos išsigydymo teleonomija

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama vergovės demokratijos ir demonokratijos biosocialinė kilmė, jos neuropsichologiniai ir sociokultūriniai mechanizmai, šeimos ir tautos ardymo dinamika bei teleonominė civilizacijos išgydymo trajektorija. Remiantis BioSocioTerapijos paradigma, politika suprantama kaip vergovės palaikymo technologija, o demokratija ir demonokratija – kaip evoliucinės vergovės formos. Straipsnyje pateikiamos lentelės, sisteminančios vergovės biosocialines prielaidas, neuropsichologinius mechanizmus, šeimos autofagijos procesus ir teleonomines civilizacijos raidos kryptis. Teleonominė analizė leidžia matyti kryptingą civilizacijos judėjimą nuo prievartos struktūrų link Meilės civilizacijos.

Prasminiai žodžiai

Vergovė, demokratija, demonokratija, politika, prievarta, biosocialinė adaptacija, autofagija, šeima, giminė, tauta, teleonomija, Meilės civilizacija, CiviBioInžinerija, Adekvatumo Koeficientas, PrasmėVizorius, Homo Virtualis, civilizacinė sanglauda, neuropsichologija, dešiniojo pusrutulio atjungimas, kairiojo pusrutulio hiperfunkcija, kūrybinė ekonomika, prigimtinė savivalda.

1. Įvadas: politika kaip vergovės palaikymo technologija

Politika nuo pat savo atsiradimo buvo ne laisvės, o vergovės organizavimo technologija. Senovės Atėnų demokratija buvo vergvaldžių savivalda, o ne visos visuomenės valdymas. Todėl demokratija ir demonokratija yra vergovės genealogijos šakos, o ne jos priešingybės.

Lentelė 1. Politikos biosocialinė kilmė

2. Vergovės biosocialinės prielaidos

Vergovė atsirado kaip biosocialinė adaptacija, paremta energijos ekonomija ir dominavimo–priklausomybės dinamika.

Lentelė 2. Vergovės biosocialinės prielaidos

3. Vergovė kaip neuropsichologinė funkcija

Vergovė įmanoma tik tada, kai slopinamas dešinysis smegenų pusrutulis (empatija, ryšys, Meilė) ir hiperaktyvinamas kairysis pusrutulis (kontrolė, hierarchija, instrumentinis mąstymas).

Lentelė 3. Vergovė kaip dešiniojo pusrutulio atjungimo funkcija

4. Vergovė kaip šeimos, giminės ir tautos autofagija

Vergovė yra biosocialinė autofagija – sistema, kuri pradeda „valgyti“ savo pačios narius.

Lentelė 4. Samdomas darbas kaip šeimos autofagija

5. Demokratija ir demonokratija kaip vergovės formos

Demokratija yra struktūrinė vergovės forma, demonokratija — patologinė. Abi kyla iš tos pačios biosocialinės logikos: dominavimo, kontrolės ir prievartos.

Lentelė 5. Demokratija prieš demonokratija (lingvistinė–kultūrinė analizė)

6. Teleonominė vergovės išgydymo trajektorija

Teleonomija — tai kryptinga civilizacijos raida nuo prievartos → į Meilę, nuo dominavimo → į bendrakūrą, nuo hierarchijos → į savivaldą.

Lentelė 6. Teleonominės civilizacijos raidos kryptys

Teleonomija nėra utopija — tai civilizacinė kryptis, kurią galima diagnozuoti, modeliuoti ir projektuoti naudojant CiviBioInžinerijos metodus.

7. Paulausko darbai ir metodologinė bazė

Šiame skyriuje pateikiami svarbiausi Stasio Paulausko darbai, kurie sudaro BioSocioTerapijos, Teleonomijos ir Meilės civilizacijos paradigmų metodologinį pagrindą (www.eksponente.lt).

7.1. Paradigminiai ir metodologiniai darbai

1. Paulauskas, S. Meilės civilizacija: teleonominė žmonijos raidos paradigma.
2. Paulauskas, S. Teleonomija: kryptingos evoliucijos dėsniai ir jų taikymas civilizacijų diagnostikoje.
3. Paulauskas, S. CiviBioInžinerija: civilizacijų projektavimo ir harmonizavimo metodologija.
4. Paulauskas, S. Adequacy Coefficient: sisteminės adekvatumo diagnostikos metodas.
5. Paulauskas, S. PrasmėVizorius: teleonominis prasmės filtravimo ir laiko ekonomijos modelis.

7.2. Civilizacinės diagnostikos ir teleonominės analizės darbai

6. Paulauskas, S. BioGeninė civilizacijų atlaso metodika ir taikymas pasaulio būsenų analizei.
7. Paulauskas, S. Civilizacinės sąmonės raida ir jos teleonominiai indeksai.
8. Paulauskas, S. Daugiapartiškumo teleonomija ir karų dinamika.
9. Paulauskas, S. Tautos, šeimos ir giminės teleonominė struktūra.
10. Paulauskas, S. Vergovės struktūrų evoliucija ir jų biosocialinė terapija.

7.3. Vertės sistemų ir ekonominių modelių darbai

11. Paulauskas, S. Meilės ekonomika: vertės kūrimo ir dalijimosi teleonomija.
12. Paulauskas, S. Teleonominė vertės struktūra ir jos taikymas socialinėms sistemoms.
13. Paulauskas, S. Laiko ekonomija ir prasmės indeksai.

7.4. Homo Virtualis ir technologinės civilizacijos darbai

14. Paulauskas, S. Homo Virtualis: naujos civilizacinės būtybės atsiradimas.
15. Paulauskas, S. Virtualikos simuliatorius: teleonominės civilizacijos modeliavimo metodika.
16. Paulauskas, S. Teleonominės DI sistemos ir jų vaidmuo civilizacijos evoliucijoje.

7.5. Taikos architektūros ir civilizacinės harmonijos darbai

17. Paulauskas, S. Taikos teleonomija: globalios harmonijos architektūra iki 2036 m.
18. Paulauskas, S. Civilizacinė sanglauda ir prievartos mažinimo modeliai.
19. Paulauskas, S. Meilės civilizacijos institucinė architektūra.

8. Literatūros šaltiniai

1. Vergovės biosocialinės ir antropologinės prielaidos

1. Wrangham, R., & Peterson, D. (1996). Demonic Males: Apes and the Origins of Human Violence.
2. Boehm, C. (2012). Moral Origins: The Evolution of Virtue, Altruism, and Shame.
3. Henrich, J. (2015). The Secret of Our Success: How Culture Is Driving Human Evolution.
4. Diamond, J. (1997). Guns, Germs, and Steel.
5. Graeber, D., & Wengrow, D. (2021). The Dawn of Everything: A New History of Humanity.

2. Neuropsichologiniai dominavimo ir empatijos mechanizmai

1. McGilchrist, I. (2009). The Master and His Emissary: The Divided Brain and the Making of the Western World.
2. Porges, S. (2011). The Polyvagal Theory: Neurophysiological Foundations of Emotions, Attachment, Communication, and Self-Regulation.
3. Sapolsky, R. (2017). Behave: The Biology of Humans at Our Best and Worst.
4. Damasio, A. (1999). The Feeling of What Happens: Body and Emotion in the Making of Consciousness.

3. Šeimos, gimstamumo ir socialinės sanglaudos tyrimai

1. Putnam, R. (2000). Bowling Alone: The Collapse and Revival of American Community.
2. Coleman, J. (1990). Foundations of Social Theory.
3. Lesthaeghe, R. (2014). The Second Demographic Transition: A Concise Overview.
4. Wilcox, W. B. (2017). The Marriage Paradox: Why Marriage Is Declining Yet Still Matters.
5. Arnett, J. (2004). Emerging Adulthood: The Winding Road from the Late Teens Through the Twenties.

4. Demokratijos ir politinių sistemų genealogija

1. Ober, J. (2008). Democracy and Knowledge: Innovation and Learning in Classical Athens.
2. Finley, M. I. (1983). Democracy Ancient and Modern.
3. Aristotle. Politics. (klasikinis šaltinis)
4. Plato. Republic. (klasikinis šaltinis)
5. Tilly, C. (2007). Democracy.

5. Civilizacinės raidos, teleonomijos ir sistemų teorijos šaltiniai

1. Laszlo, E. (1996). The Systems View of the World.
2. Luhmann, N. (1995). Social Systems.
3. Senge, P. (1990). The Fifth Discipline: The Art and Practice of the Learning Organization.
4. Prigogine, I. (1984). Order Out of Chaos.
5. Teilhard de Chardin, P. (1955). The Phenomenon of Man.

6. Papildomi šaltiniai, tinkantys teleonominei interpretacijai

1. Fromm, E. (1955). The Sane Society.
2. Maslow, A. (1968). Toward a Psychology of Being.
3. Frankl, V. (1946). Man’s Search for Meaning.
4. Bateson, G. (1972). Steps to an Ecology of Mind.
5. Margulis, L. (1998). Symbiotic Planet.

Išvada

Vergovė yra civilizacinė prievartos forma, kuri sudaro politinių sistemų pagrindą. Demokratija ir demonokratija yra vergovės evoliuciniai variantai. BioSocioTerapija leidžia atskleisti vergovės biosocialinę kilmę, jos neuropsichologinius mechanizmus ir šeimos bei tautos ardymo dinamiką. Teleonominė civilizacijos raida veda į Meilės civilizaciją, kurioje prievarta mažėja iki nulio, o kūryba ir ryšys tampa pagrindinėmis socialinėmis jėgomis.