„Tu neturi sielos. Tu esi siela. Tavo siela turi kūną“ (C.S. Lewis to niekada nesakė). 

Kūno ir sielos dichotomija –  neblėstanti ginčų drama nuo religijos iki interneto. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais išmokę skaitmeninti pasaulį, sukūrę kompiuterį, internetą, mobilų telefoną, vis labiau tampame informaciniais sutvėrimais, vis daugiau laiko leidžiame internete. Socialiniuose tinkluose bendrauja mūsų sielos, tam laikui pamiršusios savo kūnus. Siela yra Dievas mano kūne. Ar tai nereiškia, kad tampame informacinėmis sielomis, turinčiomis fizikinius kūnus – skafandrus? Sėdėdami karantine pamąstykime, kas esame ir kaip tai įtakoja mūsų dabartį ir ateitį? Pravers.

Siūlau bet kurį straipsnį, rašinį, mokymą, demaskavimą ar gražiai įvilktą melą priimti kaip netiesą ir bus ramu. Kadangi tiesa yra tai, kas natūraliai vyksta ir tik Dievas ją žino. Bet kas, ką žmogus pamatė, nufotografavo, nufilmavo, nupiešė ir perdavė Jums visada bus iškreipta tiesa arba netiesa. Kadangi žmogus negali nuimti ir perduoti informacijos, į kurią jis nepridėtų savo požiūrio, emocijų, poreikių ir interesų. Pamirškime kitų tiesą, jos nėra. Pagaliau du žmonės matydami tą patį veiksmą užfiksuoja skirtingus dalykus.