Žalioji revoliucija – jau šį rudenį!
Pranašaujama „žalioji“ revoliucija turėtų iš esmės pakeisti Lietuvą po Seimo rinkimų jau 2016 metų rudenį. Tad iš ko kyla žalioji ideologija, kokia žalumo logika, prasmė ir lūkesčiai. Padori bendruomenė ir jos piliečiai turėtų protu susivokti dėl to, kas turi įvykti. Kitu atveju gali nutikti prastų dalykų, žemiausių nevilties protrūkių ir smurto. Gerai, kad turime naują mokslą – Sociogeniją, nagrinėjantį objektyvius socialinių sistemų atsiradimo ir raidos dėsnius bei jų pasireiškimo mechanizmus žmonių ir bendruomenių veikloje.
Kapitalas – alkanojo terba
Žmonių bendruomenė kyla iš gyvūnų pasaulio su vienu – nuolatinio alkio ir noro jį pašalinti troškimu. Dvasios buveinė – kūnas nuo ištakų vis dar išlieka esminiu žmogaus identitetu. Organizmui išsaugoti reikalingas priverstinis darbas, nukreiptas į prasimaitinimą. Alkanų žmonių visuomenėje esminės vertybės yra laikas ir energija. Dėl jų vyksta nuolatinė kova ir jos formuoja ekonomijos fenomeną – siekimą išgyventi mažiausiomis savo laiko ir energijos sąnaudomis. Į pagalbą ateina Ekonomika – alkanų žmonių tvarkymosi vadovėlis, operuojantis vertės ir efektyvumo kategorijomis. BVP – bendras vidaus produktas tampa visuomenės gerovės rodikliu – kuo daugiau sukuriama prekių, atsargų, pinigų, tuo esame ramesni. Sukauptas Kapitalas tampa išsvajotu džinu, kuris visiems laikams turi pašalinti alkio riziką. Todėl pinigai ir turtas tampa gyvenimo prasme ir tikslu.
Alkanam žmogui negali rūpėti sveikata ar saugumas. Kai žarna žarną ryja, smegenys dirba maisto ieškos rėžime. Tačiau neišvengiamai ateina laikas, kada prikuriama tiek materialių gėrybių, kurios įgalina išvengti alkio. Ir tada pagal A.Maslow poreikių augimo dėsnį aktualizuojasi aukštesni – žmogaus saugumo ir sveikatos poreikiai. Sotus žmogus vis dažniau susimąsto apie saugumą, sveikatą ir gyvenimo trukmę. Taip įvyksta vertybių lūžis – maisto ir pinigų vertybes keičia kiekvienam puikiai suprantami dalykai – saugumas ir sveikata.
Žalumas – saugumo ir sveikatos šaltinis
Alkanas žmogus neturi kada pasirūpinti aplinkos švara ir gamtos išsaugojimu, kadangi jam svarbiausia yra išgyventi čia ir dabar. Tačiau prakutęs jis pastebi, kad prisieina vartoti užterštą maistą ir vandenį, kvėpuoti dvokiančiu oru, kas nekelia malonių pojūčių ir nedidina saugumo jausmo. Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad dėl ugnies deginimo ir aplinkos teršimo žmogaus gyvenimo trukmė sumažėja 17-20%. Automobilių varikliuose deginama dyzelinas paskelbtas kancerogeniniu – vėžį sukeliančiu kuru. Nustatyta, kad radiacija ir dioksinai sukelia vėžinius susirgimus.
Sveikuoliai ima trimituoti, kad greta užterštos aplinkos nesugebame sveikai maitintis ir tinkamai prižiūrėti savo kūnus. Viršsvoris ir netinkama mityba tampa širdies ir kraujagyslių susirgimų bei ankstyvos mirties priežastimis. Atrandama, kad valdymas ir jo įrankis - nuolatinė kritika sąlygoja stresą ir žudo mūsų organizmus. Laimės pakaitalai – alkoholis ir narkotikai įvardinami nuodais. Statistika skelbia, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse, prie kurių priskiriama ir Lietuva, žmonės gyvena net 20 metų trumpiau, nei labiau pažengusiose – Danijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Japonijoje ir kt. Tad padaromas didysis “žalumo” atradimas, teigiantis, kad norint gyventi, reikia liautis teršti aplinką ir save. Sveika gyvensena įmanoma tik tinkamai eksploatuojant savo kūną ir gyvenant švarioje natūralioje gamtinėje aplinkoje.
Nekontroliuojamos technologijos
Ypatingą pavojų žmonių saugumui ir sveikatai kelia nekontroliuojamų technologijų naudojimas. Būdami alkani žmonės susižavėjo eile technologijų, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, negali būti pilnai kontroliuojamos ir jos kelia ypatingą pavojų žmonių ir netgi žmonijos egzistavimui. Černobylio ir Fukušimos branduolinės katastrofos paliudijo, kad žmonės nesugeba visiškai kontroliuoti ir suvaldyti branduolinės reakcijos. Abiem atvejais prabėgus daug metų po reaktorių išsilydymo, nepavyksta sustabdyti juose vykstančios branduolinės reakcijos. Dėl Žemės plutos nuolatinės slinkties nėra vietų, kur būtų galima saugiai palaidoti panaudotą branduolinį kurą. Skalūnų hidraulinis ardymas giliai po žeme negali būti saugus, kadangi nėra būdų kaip stebėti galimus uolienų įskilimus ir gėlo vandens rezervuarų pakenkimus.
Žmonės nesugeba saugiai naudoti ugnies. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvoje kas metai įvyksta per 12 tūkstančių gaisrų, kuriuose žūsta per 160 tautiečių. Nesant vėjo, per radiją skelbiama neiti į lauką dėl padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos. Tarsi šuolis nuo uolos į vandenį nežinomoje vietoje yra bandymai naudoti modifikuotus gyvus organizmus. Dar toli gražu neišmokome numatyti visas įsikišimo į ne iki galo suvoktą genetikos mechanizmą pasekmes, todėl ir čia žmonių veiksmai prilygsta vaikų žaidimui su degtukais.
Yra ir kitų sričių, kur žmonės naudoja nekontroliuojamas technologijas – tai oro, vandens ir sausumos susisiekimas. Dėl jų kas metai žmonija praranda milijonus gyvybių. Tačiau pastaraisiais metais imta skirti daugiau dėmesio saugumui transporte, kuriamos ir diegiamos navigacijos, saugos bei visiško robotizavimo priemonės. Technologijų kontrolės požiūriu yra išmintingas sprendimas: jeigu nesugebi visiškai kontroliuoti technologijos – nenaudok jos. Taip Lietuvoje buvo atsisakyta nuo atominių elektrinių ir skalūnų žvalgybos bei gavybos. Nuo ugnies padeda išsigelbėti vėjo ir saulės energetika, elektromobiliai ir išmanieji namai.
Žalumas – ekonomikos antitezė
Bet kurie badymai kvestionuoti kapitalo viršenybę sutinka pasipriešinimą iš gamintojų ir valdžios pusės. Turėdami galingą propagandos mašiną teršėjai ima juodinti „žaliuosius“, prikurdami apie juos daugybę mitų ir melagysčių. Štai pirmųjų gamtos sergėtojų „Green pease“ organizacijų atstovai įvardinami kaip kenkėjai, tarnaujantys nedraugiškoms organizacijoms. Menkai išsivysčiusioje bendruomenėje „žalumas“ padaromas neigiamu epitetu.
Tačiau ilgainiui vis dažniau susimąstantys apie sveiką gyvenseną žmonės ima priešintis valdžios ir verslininkų mėginimams statyti taršius ir pavojingus įrenginius, atomines elektrines, chemijos fabrikus ir kt. Jungtinės tautos paskelbia atsakingojo verslo judėjimą, kuriame svarbią vietą užima gamtosauga. Tada ir valdžia atkunta – atsiranda saugomų teritorijų tarnybos, aplinkos ministerija ir aplinkos apsaugos inspekcijos. Kur tik įmanoma pristeigiama draustinių, rezervatų, saugomų teritorijų, į kurias žmogaus koja neturi teisės žengti. Paukšteliai ir žolelės paskelbiami aukščiau žmogaus. Aplinkosauga tampa vystymosi stabdžiu ir žmogaus iniciatyvos apynasriu.
Darnus vystymasis – proto sintezė
Neapsikentę su nuosavos laisvės sumenkinimu žmonės susivokia, kad su „žaliuoju“ neigimu toli nevažiuosi. Įmanoma ir reikia gyventi su gamta ir gamtoje darniai, atsakingai, būti šeimininkais. Tada ir aplinka bus išsaugota ir žmonių laisvė nebus varžoma. Tam, kad žmonės galėtų gyventi ir naudotis draustiniais, reikia naudoti saugias technikos priemones ir technologijas. Niekas neprieštarautų tam, kad Neringos nacionaliniame parke važinėtų elektromobiliai, o elektrą gamintų saulės baterijos. „Įleisto“ į draustinį viešbučio savininkai geriau išsaugos aplinką nei šimtai valdiškų aplinkosaugininkų sugeba išlaikyti viešuosius (niekieno) tualetus.
Darnus vystymasis yra saugos ir sveikatos siekiančio žmogaus vadovėlis. Jis moko, kad nepakanka apsiriboti vien ekonomikos rodikliais, bet būtina juos nuolat derinti su aplinkosaugos ir visaverčio žmonių gyvenimo interesais, prisiimant atsakomybę prieš ateities kartas. Labai troškusi tapti Europos Sąjungos nare Lietuva buvo paprašyta pereiti nuo sovietmečiui būdingos ekonomikos suabsoliutinimo prie darnaus vystymosi praktikos. Viena stojimo į ES sąlygų buvo parengti Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. Šis dokumentas buvo parengtas 2003 metais ir iki šiol yra imituojamas darnus Lietuvos vystymasis, kas metai suskaičiuojant darnaus vystymosi rodiklius. Nors tikrovėje Lietuvą tebevaldo neatsakingi teršėjai.
Žalioji vertybių revoliucija – jau šį rudenį
Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo vaikystė buvo nuspalvinta įvairiomis su tikrove nesusietomis partijų idėjomis. Įvairių „konservatorių“, „socdemų“, „liberalų“, „tvarkiečių“, „darbiečių“ ir kitų gudručių šėlsmas valstybėje privedė prie santvarkos pakeitimo ir nekonstitucinės partokratijos įtvirtinimo. Užgrobusios valdžią, partijos pamiršo savo ideologinę paskirtį – „nuo bačkos“ formuoti vertybės ir jų pasiekimo būdus. Populistinis valdymas lėmė valstybės degradaciją, naujovių blokavimą ir stagnaciją. 95% gyventojų nepatenkinti partijų valdymu, tačiau pastarosioms tai visiškai netrukdo toliau imituoti savo naudingumą. Pabandę Seimo langų tvirtumą aktyviausi tautiečiai nusprendė išsivaikščioti.
„Žalioji“ revoliucija per aplinkos apsaugą ir sveikatingumą propaguoja esmines vertybes: gyvybę, saugumą, sveikatą, savivaldą, laimę ir meilę. Jeigu karo metu žmogaus gyvybės vertė numenksta ir ji svarbi tiek, kiek įgalina išsaugoti rūšį, tai taikos sąlygomis tampa brangi kiekvieno žmogaus gyvybė. Kuo geriau gyvename, tuo žmogaus vertė didėja ir gyvybė tampa neįkainojama. Gyvybė reikalauja kasdieną valgyti, todėl nuolatinės pajamos tampa būtina priemone gyvybei išsaugoti. Buvo nustatyta, kad būtent nedarbas ir negalėjimas prasimaitinti paskatino emigraciją iš Lietuvos. Gyvybei reikalinga sveikata, todėl susirūpinta sveikatos ir gyvenimo trukmės reikalais.
Pasaulio mastu vyksta dar ženklesni pokyčiai. Mokslininkai deda milžiniškas pastangas kad prailginti žmonių gyvenimą. Štai, pritaikius genų terapiją amerikietei Elizabeth Parrish pavyko pailginti genų telomerus ir jos gyvenimą 20 metų. Šiais metais pradedami klinikiniai Metformino bandymai su žmonėmis, kuris realiai ilgina gyvenimo trukmę gyvūnams. Jau vis garsiau šnekama, kad per artimiausius 30 metų pavyks visiškai išvengti mirties ir žmonės taps nemirtingi. Sociologiniai tyrimai rodo, kad valdymo santykiai ir jiems būdinga kritika ardo žmonių psichinę sveikatą ir 20 metų sutrumpina gyvenimo trukmę. Pagaliau žmogus nori mylėti ir būti laimingas. O tai reiškia, kad jis darys viską ta pasiekti. Neprotinga yra toleruoti bet kokias žmonių saugumą ir sveikatą bloginančias aplinkybes. Todėl tarsi gryno oro gurkšnį tauta priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltą žalios, saugios ir sveikos Lietuvos vėliavą.
Marijos žemei – sveikatinimo seansas
Šį rudenį turi įvykti vertybinė revoliucija, kuri duos pradžią naujai – sveikai gyvensenai. Neverta jos lyginti su valdymo revoliucija. Greičiau tai bus kažkas panašaus į sveikuolių praktikuojamą išsimaudymą žiemą jūroje. Nė vienas nuo to dar nemirė. Tačiau mąstymas ir vertybės pasikeitė. Turėsime progą apsivalyti nuo sovietmečio ir alkano gyvenimo liekanų. Natūrali nepolitinė demokratinė savivalda įgalins atsisakyti Lietuvą nukvailinančios nekonstitucinės partijų valdžios. Įtvirtinsime lygias galimybes kiekvienam dirbti norimą darbą ir pelnytis jo vaisiais. Šveicarų, suomių ir olandų pavyzdžiu įvedę besąlygišką 500-700 eurų išmoką išgyvendinsime skurdą, emigraciją ir užtikrinsime žmonių saugumą. Padvigubinę vartojimą paskatinsime verslo plėtrą – atkus statybų, nekilnojamojo turto, sveikatos, grožio, pramogų, bankų ir daugybė kitų verslų. Lietuviai ims pirkti naujesnius automobilius, statyti erdvesnius namus, moterys galės daugiau išleisti sveikatai ir grožiui, saviugdai ir kultūrai.
Visa Lietuvos žemė yra tinkama gyventi, verstis ir būti laimingais. Todėl mokesčiais ir savivalda sureguliuosime tolygesnį žmonių pasiskirstymą visoje teritorijoje. Vienalytė visų lygių savivalda įgalins pereiti prie saugių vėjo ir saulės elektrinių, paskatinti elektromobilių ir išmaniojo būto įgyvendinimą. Bus skatinami ne verslai, bet sveikas vartojimas – žmonės ir bendruomenės. Pagaliau – laiminga yra ta šalis, kuri praktikuoja inovacijas, o laimingesnė yra ta, kuri diegia naujoves pralenkdama laiką. Mokslas turi būti įtrauktas į šalies naujadaros ciklus. Saviugda turi vykti visą gyvenimą. Metas iš esmės susirūpinti savo kultūros – išskirtinio pranašesnio gyvenimo ir veiklos būdo kūrimu, nepasitenkinant laisvalaikio šokiais ir žaidimais.
Sveikatingumo genijus Dainius Kepenis sugebėjo išmaudyti jūroje ir išmokė sveikai gyventi 31 tūkstantį tautiečių. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siekia pakviesti į žaliąją mokyklą visus tautiečius jau šį rudenį. Pasinaudokime šiuo puikiu šansu. Liūdna tikrai nebus!
Darnus vystymasis
-
Pereiti nuo ekonomikos prie darnaus vystymosi: vien ekonomikos rodikliais grįstą savitvarką pakeisti į JT ir ES darnaus vystymosi kultūrą, reikalaujančią nuolat derinti ūkio, aplinkos ir socialinius prioritetus, prisiimant atsakomybę prieš ateities kartas. Pagrindinis valstybės gerovės rodiklis – jos gyventojų visaverčio gyvenimo trukmė ir laimė.
-
Atkurti konstitucinę demokratinę santvarką: panaikinti nekonstitucinę politinių partijų valdžią įtvirtinusius teisės aktus taip, kad jos būtų sugrąžintos į deramą demokratinėje valstybėje vietą – visuomeninę veiklą, skirtą formuoti ir skleisti tautos pažangai reikšmingas vertybes bei jų įgyvendinimo būdus.
-
Įtvirtinti demokratinę savivaldą: kiekviename savivaldos lygmenyje užtikrinti darnų piliečių iniciatyvos, plėtros programų rengimo, sprendimų priėmimo, jų įgyvendinimo bei kontrolės ciklo veikimą.
-
Įgyvendinti strateginę savivaldą: savivaldą grįsti tikslinėmis ilgalaikėmis plėtros programomis, numatančiomis teisinių, organizacinių, finansinių, edukacinių bei informacinių mechanizmų sukūrimą ir įgyvendinimą.
Lygios galimybės
-
Suvienodinti veiklos galimybes: panaikinti Darbo kodeksą ir įtvirtinti visų visuomenės narių veiklą bei santykius Civilinio kodekso pagrindu.
-
Verslą plėtoti skatinant sveiką vartojimą: įvesti besąlygišką bazinę išmoką kiekvienam gyventojui, susiejus jos dydį su šalies darbo produktyvumu. Tikslinę valstybės paramą skirti ne verslo įmonėms ir įstaigoms, bet sveiką gyvenseną praktikuojančioms šeimoms ir bendruomenėms.
-
Įtvirtinti konkursinius rinkimus: taikos sąlygomis į kiekvienas pareigas asmenis atrinkti laisvų, skaidrių, lygių ir atsakingų konkursų būdu, įtraukiant į vertinimo kriterijų sąrašą gyventojų saugumo ir sveikos aplinkos puoselėjimą.
-
Suvienodinti verslo ir veiklos galimybes: sulyginti privačioms, valstybės ir savivaldybių bei kitoms įmonėms ir įstaigoms taikomą reguliavimą nepriklausomai nuo veiklos apimties, dydžio, steigėjo tipo ir kitų išskirtinumų.
Regionų plėtra
-
Įgyvendinti vienalytę darniąją savivaldą: visuose valstybės lygiuose pradedant šeima, namo bendrija, gyvenviete ar miesto kvartalu, rajonu, miestu ir baigiant regionu bei valstybe įteisinti „iš apačios“ formuojamą ir vykdomą atsakingą bei kompetentingą nepolitinę piliečių darniąją savivaldą, įskaitant finansus ir teisėtvarką.
-
Įgyvendinti Lietuvos regionų savivaldą: pagal ES ir mokslininkų rekomendacijas atsižvelgiant į Lietuvos etninį teritorinį pasiskirstymą įsteigti tris lygiaverčius regionus: Vakarų Lietuvos, Vidurio Lietuvos ir Rytų Lietuvos.
-
Užtikrinti tolygų Lietuvos žemių apgyvendinimą: savivalda ir mokesčiais sureguliuoti racionalų verslo ir gyventojų pasiskirstymą visoje teritorijoje, kas įgalintų sumažinti transporto kamščių didmiesčiuose ir automobilių teršalų daromą žalą žmonių sveikatai.
-
Puoselėti saugią ir sveiką aplinką: mokesčiais ir ekonomine parama paskatinti gyventojus ir bendruomenes sveikai gyventi ir kurti saugią aplinką, naudoti nedegius energijos išteklius, netaršų susisiekimą, modulinę krovą, užtikrinti efektyvų ir saugų žemės panaudojimą, sukultūrinimą ir apželdinimą.
Naujadaros visuomenė
-
Įtvirtinti darniąją naujadarą: kiekvienoje veiklos srityje nuolat užtikrinti spartų įgyvendinimą naujovių, kurios įgalintų padidinti darbo produktyvumą, išvengti aplinkos taršos, pailginti žmonių visaverčio gyvenimo trukmę ir nepalikti problemų ateities kartoms.
-
Suderinti naujadaros ciklo veiklas: mokslą, kaip fundamentinių ir taikomųjų tyrimų veiklą, įjungti į plėtros programų rengimą, kurios įgalintų užtikrinti spartėjančią plėtra ir naujovių komercinimą.
-
Įgyvendinti naujadaros saviugdą: švietimą pertvarkyti į visą gyvenimą vykstančią saviugdą, kurioje pagrindinis veikiantis asmuo yra saviugdos siekianti asmenybė.
-
Puoselėti kultūrinį išskirtinumą: skatinti ne vien kultūros darbuotojų kūrybinę saviraišką, bet puoselėti kiekvieno gyventojo ir bendruomenės kultūrinį išskirtinumą – pasiektą pranašesnį gyvenimo ir veiklos būdą.
Klaipėda, 2016 m. balandžio 24 d.