Strateginė savivalda

Dar iš sovietmečio driekiasi pasenusi tradicija vartoti valdymo kategoriją. Lietuvos niekas nevaldo iš išorės. Valstybės organizacijos forma yra savivalda, ji pati valdosi gyventojų renkamų savivaldos (Seimas) ir valdymo (Vyriausybė) organų pagrindu. Todėl verta kalbėti apie valstybės savivaldą.

Strateginės savivaldos metodas – tai kompleksinė procedūra, su kurios pagalba yra modeliuojami, prognozuojami, planuojami ir harmonizuojami raidos procesai. Jis susieja ilgalaikį strateginį ir operatyvųjį valdymą su socialinės organizacijos savivaldos ciklo įgyvendinimu. Strateginės savivaldos metodas paremtas žmogaus savivaldos principų taikymu. Jis operuoja dviem pagrindiniais reprodukciniais ciklais: strateginiu ir funkciniu. Strateginis ciklas yra ilgesnės trukmės. Funkcinis ciklas „sukasi“ trumpesniais ratais strateginio ciklo viduje. Gnoseologine prasme abu šie ciklai yra panašūs, tačiau sprendžia skirtingus uždavinius.

Pirmasis yra ilgalaikis ir pagal sudėtį gali būti pavadintas metodologine programavimo dalimi. Jis nenutrūkstamai sprendžia veiklos programavimo teorinius bei metodologinius uždavinius:

1. Savivaldos dalyko analizė – tai numatyto valdyti proceso sisteminis skaidymas, siekiant nustatyti dalinio ir bendrojo prieštaravimo priežasties – pasekmės ryšių struktūrą.

2. Raidos proceso modeliavimas – siekimas išreikšti valdomą procesą grafiniais trendais, teikiant privalumą kokybiniams-laikiniams virtualiojo santykio modeliams.

3. Monitoringo metodikos rengimas – tai rengimas valdomo proceso momentinės diagnostikos metodikos, taikomos pakartotiniams matavimams visą proceso valdymo laikotarpį.

4. Ilgalaikis prognozavimas – valdomo proceso tikslinių parametrų būklės tolimosios perspektyvos numatymas.

5. Poveikio priemonių įvertinimas – eksperimentiniu būdu nustatomi numatomų proceso valdymo veiksnių galimybių ribos ir stiprumas.

6. Tikslų nustatymas – ekstrapoliacinė procedūra, kuria nustatomos pagrindinių valdomo proceso parametrų reikšmės valdymo laikotarpio pabaigoje.

Antrasis, arba funkcinis, ciklas yra daug trumpesnis, jis apima kartotinio dydžio laiko intervalus ir susideda iš šių etapų:

7. Proceso būklės diagnostika valdymo ciklo pradžioje – momentinės diagnostikos instrumentarijumi išmatuojama proceso būklė kiekvienų metų pradžioje.

8. Proceso būklės įvertinimas – tai procedūra, kurios metu diagnostinio matavimo rezultatai palyginami su analogiškų parametrų ilgalaikių tikslų reikšmėmis.

9. Proceso būklės prognozavimas ciklo pabaigoje – ekstrapoliacija nustatomas tikėtinas intervalas, kuriame turėtų atsidurti valdomas parametras metų pabaigoje, neįvertinant tikslinio poveikio valdomam procesui.

10. Proceso būklės planavimas ciklo pabaigoje, įvertinant poveikį – valdomų parametrų reikšmių nustatymas ciklo pabaigoje, įvertinant tikslinį poveikį jiems. Greta to sudaroma poveikio priemonių visuma, įvertinant kiekvieno veiksnio įtraukimo vietą ir laiką.

11. Sprendimo priėmimas – tai savivaldos procedūra, kurios metu kompetentingas ir atsakingas savivaldos organas (taryba) nagrinėja, svarsto, tikslina planinius rodiklius bei poveikio jiems programą ir priima sprendimą dėl jų įgyvendinimo.

12. Vykdymas – poveikis procesui valdymo ciklo laikotarpiu – procedūra, kurios metu atsakingi vykdymo organai, tarnybos, asmenys organizuoja numatytų poveikio priemonių įgyvendinimą pagal patvirtintą programą.

13. Vykdymo kontrolė – procedūra, kurios metu visą valdymo ciklo laikotarpį valdymo programą rengusi institucija (plėtros tarnyba, konsultacinė firma ar kt.) vykdo monitoringą – stebi poveikio priemonių įgyvendinimą, rengia ir teikia siūlymus sprendimą priėmusiam organui, kaip pagerinti poveikio efektyvumą. Programos rengėjai, remdamiesi praktiniais jos įgyvendinimo ypatumais, tikslina ir tobulina šios programos rengimo metodologinės dalies klausimus.

2008 metais pradėti strateginės savivaldos procedūros formalizavimo ir virtualizavimo darbai, kurių išdavoje buvo sukurtas Virtualus strateginės savivaldos serveris iSS.