Energetikos ministerijos akibrokštas

Jau kelinti metai rengiamos Lietuvos energetikos konferencijos dalyviai sužinojo daugybę įdomybių apie pasaulio energetiką, klimato kaitą ir tariamą tradicinės naftos, dujų ir branduolinės energetikos nenugalimumą. Energetikos ministras Rokas Masiulis savo gedulingoje kalboje apgailestavo, kad ne visų energetikos projektų pasekmes pavyksta numatyti. Energetikos strategija neparengta, o elektros jungtys su Lenkija ir Švedija tarnauja Rusijos energijai perduoti į Europą. Skambiems energetinės nepriklausomybės projektams išleisti milžiniški ES ir Lietuvos valstybės pinigai, bet laimėtojas kaip visada – Rusija. O Lietuva – toliau emigruoja.

Kodėl nepavyksta parengti Nacionalinės energetikos strategijos?

 Anot ministro, čia kalti mokslininkai, kurie neteisingai mato energetikos raidą, teigdami, kad žmonijai ne pakeliui su kenksminga aplinkai ir žmonėms deginančia ir centralizuota energetika. Jis norėtų, kad nafta, dujos, atominės elektrinės ir toliau išliktų ir todėl pageidauja šių atgyvenusių technologijų išsaugojimo strategijos. Kaip žinia, strategijos yra rengiamos ateinančių – perspektyvių technologijų pagrindu, kurias dabartiniame pasaulyje sudaro saulės ir vėjo energetika, elektromobiliai bei išmanieji namai. Pernai Paryžiuje 195 pasaulio šalių vadovai pasirašė klimato kaitos stabdymo susitarimą ir sutarė, kad iki 2050 bus visiškai atsisakyta naudoti iškastinį kurą: anglis, naftą, dujas ir kt. Todėl keistai atrodo ministro ketinimas priešintis visam pasauliui.

„Strateginių projektų“ naudą Rusija gaudo

Nepageidaudami sutikti su mokslininkų patvirtintos energetikos decentralizavimo ir energijos gamybos priartinimo prie jos vartojimo vietos pasaulinėmis tendencijomis, apsukrūs Energetiko ministerijos klerkai garsiai trimitavo apie elektros jungčių su Švedija ir Lenkija strateginius projektus, kurie privalėjo lemti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Ministras pasigyrė, kad tokių jungčių, kaip Lietuvoje, neturi nė viena pasaulio valstybė. Tačiau vienas iš Lietuvos energetikos senbuvių Rymantas Juozaitis atkreipė dėmesį į tai, kad tikrovėje NordBalt jungtis panaudojama Rusijoje pagamintos elektros energijos eksportui į Švediją. Taigi, 550 milijonų eurų išleista tam, kad rusai galėtų eksportuoti elektros energiją į Skandinaviją.

Ministras pasiskundė, kad negali suprasti lenkų, kurie aiškiai nepasako, ko gi norėtų. Tačiau ir čia rezultatas tas pats – deficitinės elektros gamybos šalis Lietuva elektros jungtį su Lenkiją panaudoja Rusijos elektrai transportuoti į Europą. LitPol jungties kaina – per 580 milijonų eurų. Plačiai nuskambėjusi „auksinių šakučių“ pirkimo istorija atrodo labai kukliai, palyginus su iššvaistytais energetikos ministro Roko Masiulio strateginiais energetikos projektais. Laukiau, kad ministras paskelbs apie atsistatydinimą. Deja.

Ar Rusijos elektra tikrai yra pigiau Lietuvai?

Ne vienam nors kiek energetikoje susigaudančiam piliečiui kyla klausimas: kodėl Lietuva importuoja per 70% elektros energijos. Energetikos ministerijos strategai paaiškina, kad iš užsienio galima pigiau nusipirkti, nei sugeba pagaminti vietos elektros gamintojai. Išties, gaminti elektrą termofikacinėse elektrinėse deginant dujas kainuoja tris kartus brangiau. Pigiausiai dabar elektrą gamina vėjo elektrinės, patiekiančios į tinklą jau apie pusę Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Lietuvos elektros tinklas tapo Rusijos elektros sistemos pastote jos pagamintai elektrai perduoti į ES. Virš 380 milijonų eurų Lietuvos elektros vartotojų pinigų kas metai iškeliauja į Rusiją. Taip Lietuva prisideda prie šios nedraugiškos šalies darbų, kurie galų gale atsigręžia prieš ES ir ją pačią.

Kas gi trukdo Vokietijos, Danijos ir kitų ES šalių pavyzdžiu pereiti prie decentralizuotos energetikos ir leisti šalies verslininkams ir statyti vėjo ir saulės elektrines? Atsakymas yra vienas – neblėstanti viltis pasistatyti atominę elektrinę,  toliau plėtoti elektros tinklus ir niekam nebereikalingų dujų projektus už ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Tik atsitiks vėl kaip ir dabar – koks nors naujas ministras apgailestaus, kad nepavyko teisingai numatyti projektų įgyvendinimo pasekmių.

Kiekvienam – po vėjo ir saulės elektrinę!

Panašią formulę naudoja darniosios energetikos šalys, kuriose remiama ir skatinama decentralizuota energetika, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės bei vartotojai, siekiantys įsirengti nuosavas vėjo ir saulės elektrines, įsigyti elektromobilius ir įsirengti išmaniuosius namus. Šia kryptimi žengiančios Vokietija, Danija, Švedija, Olandija, Belgija ir kitos ES šalys remia smulkius gamintojus ir vartotojus. Decentralizuota energetika įgalina mažinti energijos vartojimą ir jos perdavimo kaštus.

Labai didelės švarios elektros energijos gamybos galimybės sukurtos Baltijos jūroje. Čia galima įrengti tiek vėjo elektrinių, kurių galia daug kartų viršytų vartojimo poreikius ir padaryti Lietuvą elektrą eksportuojančia šalimi. Tai – puikios galimybės plėtoti naujus modernius verslus. Svarbiausia – neišvežant pinigų už elektrą iš šalies, jie pasilieka vidiniame vartojime ir dalyvauja daug kartų kuriant ir didinant nacionalinį produktą.

Kam reikalinga energetikos ministerija?

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo panaikinta buvusi Energetikos ministerija teigiant, kad laisvoje rinkoje reguliatoriaus nereikia. Tačiau 2009 metais Atsinaujinančių išteklių barjerų šalinimo darbo grupei (dalyvaujant autoriui) pasiūlius parengti atsinaujinančių išteklių skatinimo įstatymą ir įsteigti Atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo komitetą prie LR Vyriausybės, Vytauto Kubiliaus bendražygiai suskubo atkurti Energetikos ministeriją. Šis atkurtas darinys tapo Visagino atominės elektrinės, rusiškų strateginių projektų, ES ir Lietuvos pinigų plovimo kalve.

Negana to, visi elektros tinklai, tradiciniai energijos gamybos pajėgumui buvo sutelkti valstybės rankose. Kai tikrovėje valstybei priklausančias AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Lietuvos energija“ reguliuoja jų nepagrindiniai akcininkai, semdamiesi naudos visų Lietuvos žmonių sąskaita. Dar daugiau – AB „Lietuvos energija“ ėmėsi sau nebūdingo verslo – įsigijo du vėjo elektrinių parkus. Ir to dar negana – jie nusprendė „pavogti“ jūros vėjo energetikos plėtotojų dešimtmečius vystomus projektus, siekdami pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą taip, kad atsieit valstybė reguliuotų – tikrovėje visiškai sustabdytų jūros vėjo energetikos plėtrą.

Metas rinkti akmenis

Pagal neigiamo poveikio nacionalinei pažangai mastą Energetikos ministerija sumušė visus rekordus. Ji gerokai prisidėjo prie nacionalinės pažangos stabdymo, smulkaus ir vidutinio verslo naikinimo, emigracijos didinimo. Todėl tautos pažangos vardan mažiausia ką reikia padaryti, tai panaikinti šį nenusisekusį derinį. Tačiau kur kas atsakingiau būtų įvertinti konkrečių pažangos stabdymo herojų žygius, kad tauta žinotų, kam turi dėkoti už tuštėjančius Lietuvos regionus.