Dulkių debesys kraunant laivus KJKK "Bega".

Mažai kas abejoja, kad švarioms technologijoms priklauso ateitis. Elektrinis susisiekimas, vėjo ir saulės energetika, darnioji statyba ir modulinis transportas – tai šiandien geriausi būdai užsiimti geresnes pozicijas rinkoje. Tačiau Klaipėdos, Lietuvos, o ir daugelio kitų vietų pasaulyje verslininkai toli gražu neskuba jų įsisavinti. Jokie aiškinimai ir netgi skatinimas nepadeda. Iki šiol vien ekonomine nauda bandoma pateisinti deginančio kieto, dyzelinio ir dujų kuro naudojimą bei atvirą pavojingų ir cheminių medžiagų sandėliavimą ir krovą. Geresnio pavyzdžio pastaruoju metu už Klaipėdos uostamiestį nerasime. Prieš taršą kyla miesto bendruomenės, prokurorai pradėjo tyrimą.

          Švariosios technologijos - ne mados reikalas. Jos būtinos tam, kad padėtų atsisakyti teršiančių aplinką, lemiančių klimato kaitą bei kenkiančių žmonių sveikatai senų gamybos būdų, medžiagų ir energetikos. Pasitelkę elektrinį transportą, beatliekinę gamybą ir vartojimą, darniąją statybą ir renovaciją bei vėjo ir saulės energiją, ne tik kad neapsunkiname ekonomikos ir verslų. Anaiptol, valstybės parama ir investicijos į žaliąjį augimą išgraibstomos nedelsiant. Svarbu „neatsilikti nuo traukinio“, o dar geriau – nuolat būti pažangos smaigalyje. O tam puikiausia vieta – Baltijos švariųjų technologijų konferencija, kur ne tik svarstomi nauji požiūriai ir verslo modeliai, bet užmezgami vertingi verslo ryšiai, kuriami bendri verslai.