Prieš trisdešimt metų, dar anais laikais apgyniau daktaro disertaciją apie kritiką ir savikritiką, kaip gamybinio kolektyvo aktyvumo skatinimo priemonę. Jau tada nustačiau, kad asmens kritika yra nehigieniškas dalykas. Ji kenkia kritikuojamojo sveikatai ir trumpina jo gyvenimą. Juo labiau, kad yra būdų, kaip be kritikos galima apsieiti ir net 20 metų ilgiau gyventi. Kritika yra priešybė meilei. Reikia mylėti save ir kitus. O meilė yra geras darbas ir sveikatos šaltinis.