Misija - darnioji naujadara
Nuo vaikystės išsikėlęs tikslą plėtoti mokslo pažangą žmonių gerovei, Stasys Paulauskas 1985 metais sukūrė dialektinio (vėliau – virtualiojo) modeliavimo metodologiją ir dar 1986 metais numatė, kad 1991 metais TSRS žlugs. Pasitvirtino. 1991 metais įsteigęs pirmą Lietuvoje nevalstybinę Sociologo S.Paulausko mokslo-konsultavimo įmonę jis pasišventė pažangos harmonizavimui remiantis virtualiojo modeliavimo ir strateginės savivaldos metodologija. 2002 įmonė buvo pertvarkyta į nevalstybinę ne pelno mokslinių tyrimų viešąją įstaigą „Strateginės savivaldos institutas“. Per 19 metų privačios mokslo ir naujadaros praktikos metų sukurta naujadaros (inovacijų) grupė „Naujovių studija“ (www.eksponente.lt), kuri vienija Naujadaros bendrovę „Eksponentė“ (nuo 1994), Lietuvos vėjo energetikų asociaciją (2002) (www.lwea.eu), Baltijos jūros energetikos klasterį BOSEC (www.bosec.lt) (2007), Naujadaros Akademiją bei leidžia tarptautinius naujadaros darbus „Strateginė savivalda“. Per laikotarpį nuo 1991 metų parengta virš 170 mokslo tiriamųjų ir naujadaros darbų bei projektų. S.Paulausko publikacijų sąrašas viršija šimtą pozicijų, kurios parodo, kad šis naujadarys prisidėjo plėtojant daugelį šalies veiklos sričių, iš kurių svarbiausios susietos su darniu ir atsakingu energetikos, telekomunikacijų, IT, švietimo, jūrų ūkio, žuvininkystės ir kt. šakų plėtojimu. Nėra abejonių, kad valstybės nefinansuojama ir dažnai pasipriešinimo iš konservatyvių visuomenės sluoksnių pusės sulaukianti naujadara ne visada yra adekvačiai įvertinama. Tačiau 19 metų privačios mokslinės inovacinės veiklos praktika įrodė, kad išvengianti biurokratinių suvaržymų nevalstybinė mokslo veikla gali ženkliai prisidėti plėtojant mokslo ir technologijų pažangą daugelyje sričių. Žemiau pristatome S.Paulausko nuveiktus darbus darnios ir atsakingosios energetikos pažangos vardan.
„Vėjo“ paieškos
Šiandien jau mažai kas abejoja energetikos pažangos svarba pasaulyje, Europos Sąjungoje ir ypatingai – Lietuvoje. Tačiau 1993 metų gale, kai radiotechnikos inžinierius ir sociologas (filosofijos mokslų kandidatas, 1989) Stasys Paulauskas Norvegijos mieste Stenkjer su elektros įmone Nord Trondelag Electricity Werk pasirašė Ketinimų protokolą sukurti ir įgyvendinti tarptautinį projektą „Lietuvos vėjo energetika“, tai nebuvo taip akivaizdu. Tuo tikslu 1994 metais buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje Naujadaros (mokslinė inovacinė) bendrovė „Eksponentė“. Tuo metu Lietuvoje vyravo oficiali 10 metrų aukštyje atliekamais vėjo matavimais grįsta nuomonė, kad čia tinkamo vėjo energetikai plėtoti „vėjo nėra“. Todėl pirmiausiai reikėjo „atrasti vėją“. 1995 metais Norvegijos tyrimų fondas skyrė paramą, kas įgalina įrengti Būtingėje 30 m aukščio vėjo matuoklį. 1997 metais ūkio ministerijai pateiktoje Būtingės vėjo fermos prieš inžinerinės studijos ataskaitoje buvo pateikti įrodymai, kad vidutinis metinis vėjo greitis 50 m aukštyje čia sudaro 7,4 m/s. Taip buvo „atrastas“ vėjas Lietuvoje. Projekto rengėjai užsitikrino 92% 6x600kW Būtingės vėjo fermai įrengti reikalingų lėšų. Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo numatyta įgyvendinti projektą 2000 metais. Deja centralizuota energetikos sistema nepriėmė šios naujovės.
Siekdamas kurti Lietuvoje darnaus energetikos vystymosi galimybes Stasys Paulauskas 1999 ir 2002 metais surengė dvi tarptautines mokslines konferencijas „Energetikos decentralizavimas: miestų energetikos ateitis“(http://www.eksponente.lt/enkonfer2/index.html), dalyvavo rengiant UNDP Baltijos šalių vėjo energetikos programą ir vėjo atlasą, paskelbė eilę mokslinių ir publicistinių straipsnių darniosios vėjo energetikos plėtros tema (CV).
Darnios ir atsakingos energetikos kūrimas
2002 metais spalio mėnesį kartu su bendraminčiais jis įsteigė Lietuvos vėjo energetikų asociaciją. Gruodžio mėnesį surengtame Ūkio ministerijoje susirinkime Lietuvos Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų nariams buvo pristatytos vėjo energetikos galimybės. Tai lėmė valstybinio vėjo energetikos skatinimo mechanizmo sukūrimą, ko rezultate buvo atvertos galimybės plėtoti vėjo energetiką. Dabartiniu metu Lietuvoje veikia 67 vėjo elektrinės, kurių galia – 91 MW ir kurios pagamina apie 1% šalyje suvartojamos elektros energijos. Iki 2010 metų numatyta įrengti virš 200MW galios vėjo elektrinių, kurios patenkins virš 2,5% elektros energijos poreikio.
2005 metais įteikęs LR Prezidentui pasižadėjimą dalyvauti UNDP Socialiai atsakingo verslo Global Compact (http://www.undp.lt/lt/?id=216) judėjime S.Paulauskas inicijavo „Lietuvos atsakingosios energetikos memorandumo“ paskelbimą. O 2006 metais Osle įvykusiame energetikos forume „Baltijos šalių atsakingosios energetikos memorandumą“ (http://www.lwea.lt/Memorandumas2006.htm) pasirašė ir paskelbė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėjo energetikų asociacijų prezidentai. Jam pritarė daugelis mokslininkų ir vėjo energetikos plėtotojų. Ypatingai aukštą įvertinimą jam skyrė Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgas. 2007 metais Vilniuje įvykusioje tarptautinėje ES energetikos saugumo konferencijoje S.Paulauskas paskelbė „Europos atsakingosios energetikos deklaraciją“.
2006 metų gale pateikė LR Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei išsamią studiją „Darnioji vėjo energetika“, kurioje detaliai pristatytos vėjo energetikos ūkio šakos išvystymo galimybės ir strategija. S.Paulauskas pagrindė, kad praktiškai prie kiekvienos gyvenvietės, miestelio, kiekviename rajone ir netoli miesto įrengus vėjo elektrinių parkus, šalis iki 35% apsirūpintų ekologiškai saugios ir nepriklausomos nuo užsienio tikėjų energijos ištekliais.
S.Paulauskas įtakojo valstybinės komisijos sukūrimą, kuri parengė ir 2008 metų gale pateikė Vyriausybei siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, kas įgalintų pašalinti barjerus ir atverti kelius atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. Už šį darbą LR aplinkos ministras Artūras Paulauskas įteikė S.Paulauskui Padėkos raštą.
Neišsenkantys jūros vėjo energijos ištekliai
Dalyvaudamas INTERREG IIIa projekte „Jūros vėjo energetikos plėtros perspektyvos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos jūrinėse teritorijose“ 2006-2008 metais kartu su kitais mokslininkais jis atskleidė praktiškai neribotus jūros vėjo energijos išteklius (http://corpi.ku.lt/power), kurie gali ženkliai prisidėti siekiant užsitikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo užsienio kuro tiekėjų. Vien penkkiuose pažymėtuose sklypuose gali būti įrengta tiek jūros vėjo elektrinių, kurios įgalintų patenkinti trečdalį elektros energijos 2020 metais poreikio. Tai prilygsta indėliui, kurį atneštų naujos atominės elektrinės pastatymas. Tik vėo energetika nereikaluja kuro ir yra visiškai nepavojinga aplinkai bei žmonėms.
S.Paulausko pasiūlyta Trans-europinio elektros supertinklo – Bosegrid idėja įgalina sujungti Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūros vėjo elektrinių parkus, įgyvendinti Baltijos šalių Elektros žiedą jūroje bei užtikrinti Baltijos regiono elektros rinkų susiejimą. Jam dalyvaujant parengtas virtualus simuliatorius įgalina greitai nustatyti jūros vėjo elektrinių parkų techninius ir ekonominius parametrus, sąnaudas ir atsiperkamumą (http://www.bosec.lt/eco).
S.Paulausko dalyvavimas ir indėlis į projekto POWER rezultatus buvo labai ženklus. Baigiamojoje projekto ataskaitoje parašyta, kad „Ypatinga padėka inovacijų kompanijai „Eksponentė“ už jos didelį indėlį rengiant studijas apie Lenkijos ir Lietuvos jūros vėjo elektrinių sujungimą, visuomenės nuomonės ir ekonominių galimybių tyrimą, susijusį su vėjo elektrinių parkų jūroje statyba, o taip pat už projekto rezultatų viešinimą“.
2007 metų liepos mėnesį S.Paulauskas inicijavo Baltijos jūros energetikos klasterio BOSEC (http://www.bosec.lt) sukūrimą ir kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos vėjo energetikos plėtotojais ir mokslininkais pasirašė jo steigimo ketinimų protokolą. Klasterio paskirtis – suvienijus mokslo, verslo ir politikų pajėgas darniai ir atsakingai plėtoti Baltijos jūros energetiką. Šiai idėjai pritarė ir Lietuvos Užsienio reikalų, Ūkio bei Krašto apsaugos ministerijos, kurių vadovai įžvelgė jūros vėjo energetikoje svarbų nacionalinio energetinio saugumo užtikrinimo svertą.
2008 metais S.Paulauskas dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir darė pranešimus atsakingosios ir jūros energetikos tema Gdanske, Jūrmaloje, Vilniuje, Pamplonoje (Ispanija). Apie jūros vėjo energetikos galimybes jis pranešė Piliečių santalkos, Seime surengtos, Švedijos ambasados, Adenauerio demokratijos fondo ir kitose konferencijose. Todėl negalėjo nenudžiuginti 2008 metų gale Europos Komisijos Komunikastas „Jūros vėjo energetika“, kurio turinyje atsispindi ir Lietuvos mokslininkų darbų išvados šioje srityje.
S.Paulauskas gali pelnytai didžiuotis, kad jo 2000 metais parengtos „Lietuvos jūrų ūkio plėtros programos“ bei pasiūlyto Nacionalinio jūrinio klasterio sukūrimo idėjoms 2007 metais buvo pritarta ES jūrinės politikos dokumente. Šis jūrinis klasteris ir jūrinė administracija tampa būtini, kad įgyvendinti „vieno langelio“ principą jūros vėjo elektrinių projektams plėtoti. Apie šį savo darbą S.Paulauskas neseniai priminė LR Susisiekimo ministerijai ir LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui. Jis pasiūlytas į darbo grupę LR Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymui parengti.
Pietų Baltijos regiono naujadaros projektai
Strateginės savivaldos institutas nuolat kviečiamas dalyvauti tarptautinių mokslinių tyrimų ir plėtros programų projektuose. Nuo 2009 metų jis dalyvauja LED - "Šviesos diodų panaudojimas viešajame apšvietime". 2010 metais institutas pradėjo darbus SB-OFFER - "Pietų Baltijos vėjo energetikso regionai" ir WEBSR2 - "Vėjo energetika Baltijos jūros regione 2" projektuose. Laimėtas dar vienas konkursas - RES-Chains -"Atsinaujinančių energijos išteklių grandinės", kuris tęsis 2011-2014 m.m.
„Atsakingosios energetikos ministerija“,
Naujadaros bendrovės „Eksponentė“ biuras 13-15 aukštuose Kuršių marių pakrantėje Klaipėdoje tapo tam tikra prasme „Atsakingosios energetikos ministerija“, kur kas dieną atvyksta verslininkai, kad pasikonsultuoti, gauti žinių apie vėjo, saulės, vandens bei kitas verslo kūrimo galimybes. „Naujadaros akademojoje“ kas mėnesį rengiamuose seminaruose ir konferencijose per laikotarpį nuo 2008 iki 2010 metų dalyvavo virš 500 verslo įmonių vadovų ir specialistų. Visi jie jungiasi į atsinaujinančių energijos išteklių pramonės kūrimo darbą.
Žlungant gaugeliui tradicinių verslo šakų, Vakarų Europos šalių pavydžiu, būtent modernioji energetika kurs naujas aukštų technologijų darbo vietas ir lems šalių ekonominę gerovę. Nuoseklaus darbo rezultate Lietuvoje kuriasi vėjo energetikos pramonė. Vakarų laivų gamykla stato jūrinę 148 mln. Eurų vertės platfomą vėjo elektrinėms statyti Šiaurės jūroje. Baltijos laivų statykla savo pajėgumus panaudos tam, kad kas dieną pastatyti po vieną vėjo elektrinės bokštą. Kuriasi daugybė verslų, kurie skuba užpildyti perspektyvias atsinaujinančių energijso išteklių pramonės rinkos nišas.
S.Paulauskas ragina neverkšlenti dėl krizės, bet imtis pažangių ir atsakingų verslų, kuriems įgyvendinti visada pasirengęs padėti.
Prioritetas - žinioms
Aktyvią pedagoginę praktiką, susietą su pažangos propagavimu S.Paulauskas plėtoja nuo 1977 metų, kada pirmasis uostamiestyje pradėjo dėstyti taikomosios sociologijos kursą. 1989 metais Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute jis apgynė filosofijos mokslų kandidato taikomosios sociologijos srityje disertaciją. 1995 metais jam suteiktas docento mokslinis vardas. Dėsto Klaipėdos universiteto, Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje ir Klaipėdos verslo kolegijoje. Jo publikacijų sąrašas viršija šimtą pavadinimų. 1999 metais paskelbė pagrindinę savo mokslinę metodologiją „Savivaldos dialektika: teorija, metodologija, modeliai“, pirmą kartą Lietuvoje pristatytą elektroninio simuliatoriaus CD pagrindu. 2000 metais jis paskelbė darbą „Demokratinė savivalda: kaip patobulinti Lietuvos valstybės valdymą“, kur pristatytos ir vėjo energetikos vystymo galimybės.
2007 metais jis inicijavo ir KTU užsakymu parengė du distancinio mokymo kursus „Darnioji savivalda“ ir „Darnioji vėjo energetika“ (http://www.eksponente.lt/ssi/isaviugd.html) savo 1995 metais sukurtos ir plėtojamo virtualaus simuliatoriaus iSaviugda pagrindu. ES Leonardo da Vinci programos rėmuose 2008-2009 metais jis dalyvauja projekte e-WindTech kartu su Ispanijos, Graikijos, Vokietijos ir Portugalijos mokslininkais rengiant virtualią vėjo elektrines aptarnaujančių specialistų mokymo įrangą, kuri paspartins šios naujos specialybės įsisavinimą. 2009 – 2010 metais kartu su Ispanijos, Lenkijos ir Vengrijos mokslininkais bei naujadariais S.Paulauskas dalyvauja projekte EMPRES rengiant Europos atsinaujinančių energijos išteklių vadybos programą”.
Nuo 2007-2009 metais kas antrą savaitę Vakarų Lietuvos radijo „Radijas 9“ klausytojai laidoje „Žalioji banga“ girdėjo dr.doc. Stasio Paulausko pasakojimus apie naujadarą, darną, atsakingumą, vystymosi kryptingumą ir t.t. ir kodėl tik taip turėtume elgtis. Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas, kaip ir visa pažangi pasaulio bendruomenė neabejoja, kad pažangi energetika nusipelno būti vadinama „dangaus energtika“, o ateitį kiekvienas privalome kurti darniai ir atsakingai.
Už Lietuvos atsakingosios ir darnios – vėjo energetikos plėtrą S.Paulausko kandidatūra buvo patekta 2008 metų Nacionalinei pažangos premijai gauti. Jo pavardė pateko tarp premijos komiteto atrinktų kandidatų.
Pilietinis atsakingumas
Autorinės virtualiojo modeliavimo metodologijos taikymas įgalino dar prieš devynerius metus pastebėti darbo našumo augimo lėtėjimo Lietuvos ūkyje požymius. Todėl S.Paulauskas paskelbė mokslo darbų rinkinį „Demokratinė savivalda“ (2000) ir 1000 jo egzempliorių išplatino Lietuvoje. Demokratinių pertvarkymo poreikį ir būdus atspindintį vadovėlį autorius įteikė to meto LR Seimo nariams. Kai kurie jų suprato ir teigiamai įvertino atliktą reikalingą darbą. Deja nieko nebuvo padaryta tam, kad sustabdyti visuomenės prieštarų kaupimąsi, darbo našumo augimo lėtėjimą, naujovių stabdymą, emigraciją ir žmonių nepasitenkinimo didėjimą. 2007 metų liepos 23 d. S.Paulauskas kreipėsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę įspėdamas, kad jeigu nebus imtasi demokratijos tobulinimo, šalį ištiks krizė, iškils politinių neramumų grėsmė. LR prezidentūra padėkojo S.Paulauskui už aukštą pilietinę poziciją. Bet praktioje nieko nebuvo padaryta.
2009 metų sausio 16 dieną Vilniuje įvykę neramumai dar kartą patvirtino virtualiojo modeliavimo metodologijos pritaikomumą, siekiant numatyti kritinius visuomenės raidos etapus, kad švelninti jų tėkmę. S.Paulausko sukurti ir daugelį metų plėtojami virtualiojo modeliavimo ir strateginės savivaldos metodologiniai įrankiai buvo pripažinti kaip svarbūs darnaus vysytmosi praktinio įgyyvendinimo instrumentai (Baltic Journal on Sustainability).
Tenka apgailestauti, kad Lietuva turi unikalią Strateginės avivaldos metodologiją, tačiau nepanaudoja jos siekiant užtikrinti darnų visuomenės vystymąsi. Matyt dar neatėjo laikas tam, kad mokslo pasiekimai būtų su didžiausia nauda taikomi visuomenės raidai harmonizuoti. S.Paulauskas tiki, kad toks laikas ateis.