Lietuvos sveikatos naujadaros Pervalkos deklaracija

Mes, Lietuvos sveikatos forumo (toliau – Forumo) dalyviai: akademinės bendruomenės bei pilietinės visuomenės atstovai, visuomenės sveikatos ir sveikatingumo puoselėtojai bei išrinktieji Seimo nariai, 2016 metų spalio 28–30 dienomis susirinkę Pervalkoje,

aptarę nacionalinės sveikatos sistemos būklę ir tobulinimo galimybes, ir nustatę, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema patiria esminių sunkumų, būdama orientuota į medikamentinį ir chirurginį simptomų šalinimą, yra brangi, mažai lemianti piliečių gyvenimo trukmę ir kokybę, dehumanizuota tiek paciento, tiek gydytojo atžvilgiu, skatina korupciją, matome: nenorą plėsti sveikatos apsaugos sąvoką nuo biomedicininio iki psichosocialinio sveikatą tausojančio modelio; tarpsektorinio bendradarbiavimo stoką, įskaitant pilietinę visuomenę bei akademinę bendruomenę; kiekvieno žmogaus asmeninės atsakomybės už savo sveikatą bei motyvacijos rūpintis ja trūkumą, įskaitant mokestinio ir kitokio skatinimo nebuvimą; ženkliai mažesnį, nei būtų poreikis, psichologinės pagalbos prieinamumą; sistemos orientaciją į perteklinių brangių diagnostinių, intervencinių gydomųjų paslaugų teikimą ir jų plėtrą; neefektyvų ir neskaidrų lėšų panaudojimą perteklinei medikalizacijai bei administravimui nacionaliniu bei savivaldos lygmeniu; sveikatos sistemos neatitikimą pačių sveikatos priežiūros specialistų poreikių, įskaitant neadekvatų jų atlygį; viešojo sveikatos apsaugos sektoriaus komercializavimą; sveikos gyvensenos ugdymo stoką švietimo sistemoje; bendruomeniškumo jausmo, savitarpio pagalbos ir užuojautos stoką; šiuolaikinės, moksliniais tyrimais ir praktika pagrįstos, visuomenės sveikatos sampratos ignoravimą; neefektyviai veikiančias kūno kultūros ugdymo programas bei švietimo sistemoje dirbančių pedagogų holistinės sveikatos kompetencijų stoką; tvaraus visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo finansavimo neužtikrinimą; privataus sveikatingumo sektoriaus ignoravimą; skirtingos sveikatos priežiūros paradigmos specialistų bei natūralios tradicinės medicinos ignoravimą; sveikatos priežiūros netolygumus; žemės ūkio ir maisto pramonės ryšio su sveikatą tausojančio maisto samprata stoką, įskaitant perteklinius higienos normų reikalavimus smulkiesiems žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Apgailestaudami, kad Lietuvos sveikatos sistema, kaip ir kitos viešojo sektoriaus sritys, lėtai įsisavina Europos Sąjungos darnaus vystymosi metodologinę kultūrą ir „Inovacijų sąjungos“ strategines iniciatyvas. Matome, kaip neefektyviai, medikamentais ir chirurginėmis intervencijomis bandoma valdyti lėtines neinfekcines ligas, nešalinant dėl netinkamos gyvensenos atsiraudusių ligų priežasčių. Pastebime, kad sveikatos apsaugos sistema yra uždara pažangioms sveikatingumo puoselėjimo iniciatyvoms ir inovacijoms. Esame susirūpinę, kad Lietuvos žmonės nelaimingi ir neempatiški, linkę emigruoti. Lyderiaujame savižudybių, patyčių, smurto artimoje aplinkoje, priklausomybių ir kitose prastą visuomenės (psichikos) sveikatą liudijančiose srityse. Nesugebame remtis užsienio šalių (pavyzdžiui, Suomijos) gerosios praktikos pavyzdžiais bei klaidingai interpretuojame tarptautinius dokumentus ir jų taikymą (pvz., Neįgaliųjų teisių konvenciją). Apgailestaujame dėl ydingos alkoholio politikos, įskaitant Alkoholio kontrolės įstatymo palankumą lobistų interesams, dėl itin prasto priklausomybių prevencijos ir gydymo prieinamumo bei jo efektyvumo lygio, dėl sveikos gyvensenos finansavimo stokos bei neefektyvaus lėšų panaudojimo, įskaitant ES lėšų iššvaistymą neužtikrinant tvaraus vystymosi. Teigiame, kad žemės ūkio ir maisto sektoriuje skiriamos ES ir nacionalinės paramos lėšos nepakankamai susietos su maisto produktų vartotojų ar žmonių sveikatos poreikiais.

Esame įsitikinę, kad nacionalinės sveikatos problemos turi būti sprendžiamos sureguliuojant valstybės strateginės savivaldos sistemą, remiantis geriausiais darnaus vystymosi, demokratijos valdžių atsiejimo ir kompetencijos principais, o esminiai pokyčiai gali įvykti tik valstybės institucijoms pilnavertės partnerystės principu: integruojant pilietinės visuomenės bei akademinės bendruomenės įdirbį, aiškiai ir struktūruotai bendradarbiaujant politikams, ekspertams ir visuomenei.

Neabejodami, kad nacionalinės sveikatos, kaip ir kitas problemas, privalome spręsti ne tik reformuodami esamą sveikatos apsaugos sistemą, bet ir įgyvendindami moksliškai pagrįstų ir praktikoje pasiteisinusių visuomenės sveikatos intervencijų planą demokratinės naujovių kūrimo ir įgyvendinimo sistemos pagrindu, kuris neleistų susikaupti problemoms. Neabejodami Lietuvos galimybėmis ir potencialu keistis, sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos veiksmingumu bei šio potencialo panaudojimo sveikatos gerinimui efektu, esame įsitikinę, kad kiekvieno Lietuvos piliečio psichologinis atsparumas, savivertė, empatija, savitarpio pasitikėjimas bei bendruomeniškumas gali būti iš esmės pagerintas per artimiausius penkerius metus taikant konkrečias moksliškai ir empiriškai pagrįstas kompleksines priemones.

 Prisiimdami atsakomybę prieš Lietuvos dabarties ir ateities kartas, NUTARIAME:

1.       Inicijuoti Lietuvos sveikatos naujadaros programos parengimą, kurioje būtų įtvirtinta pažangi sveikos gyvensenos kultūra,  papildysianti šiandienos visuomenės bei medikų bendruomenės poreikių neatitinkančią sveikatos apsaugos sistemą. Ilgalaikė sveikatingumo kultūros puoselėjimo strategija, jos tikslai, uždaviniai, priemonės ir įgyvendinimo organizacinis, finansinis ir edukacinis mechanizmai turi būti įtvirtinti priimant Nacionalinę sveikatos naujadaros programą. Šiam tikslui:

 a.       Sukurti iniciatyvinę grupę Lietuvos sveikatos naujadarai parengti ir įgyvendinti.

 b.       Surengti Seime konferenciją, kurioje būtų apsvarstyti Nacionalinės sveikatos naujadaros programos metmenys.

 c.       Pavesti išrinktiesiems Seimo nariams, politinių partijų aktyvui ir kitiems Forumo dalyviams nuosekliai kurti ir įgyvendinti Lietuvos sveikatos naujadarą – išplėsti sveikatos apsaugos sąvoką nuo biomedicininio iki psichosocialinio sveikatą tausojančio modelio ir įtvirtinti „sveikatos visose politikose“ principą.

2.       Sveikatos naujadaros programos kūrimo metu imtis šių veiksmų:

 a.       Siekiant suvaldyti su gyvensena susijusių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų, pandemiją (nuo šių ligų miršta kas antras Lietuvos gyventojas), peržiūrėti visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros institucijų funkcijas, integruojant į jas šiuolaikinę, moksliškai pagristą gyvensenos medicinos praktiką, pasitelkiant švietimą, bendruomenes, savitarpio, socialinę ir psichologinę pagalbą.

 b.       Įgyvendinti dar 2007 metais Seimo patvirtintą Psichikos sveikatos strategiją, pirmiausia užtikrinant psichologinės pagalbos prieinamumą kiekvienam jos reikalingam visuomenės nariui, ypatingą dėmesį skiriant socialiai pažeidžiamose situacijose atsidūrusiems asmenims bei užtikrinant regioninių netolygumų mažinimą per specialiąsias praktines priemones (būsto programa, šeimos psichologų paslaugos t. t.).

 c.       Visapusiškai skatinti bendruomenių tvarumą kaip emigracijos stabdymo priemonę, kaip alternatyvą egoizmui ir savanaudiškumui. Bendruomenėse skatinti sveikos gyvensenos bei tarpusavio pagalbos projektų įgyvendinimą, įgalinti žmones sąmoningai rūpintis savo sveikata, padėti savo artimui ar bendruomenės nariui. Skatinti bendravimą per tradicijų, amatų ir tautinės kultūros palaikymą.

 d.       Sudaryti kompleksinį valstybės ekonominių mokestinių priemonių planą, kuris motyvuotų sveikai gyventi, rūpintis artimaisiais ir bendruomenės nariais.

 e.       Sukurti ir įgyvendinti fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimo programą, apimant visuomenės fizinio aktyvumo bei pajėgumo, mitybos įgūdžių ir jų poveikio sveikatai bei ekonomikai sistemingą stebėjimą.

 f.        Sukurti ir įgyvendinti modernių dvasinio, fizinio, kognityvinio ir socialinio ugdymo (integruojant sveiką mitybą) programų bendrojo ugdymo mokykloms parengimą ir efektyvų jų įgyvendinimą, kūno kultūros mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų švietimo įstaigose funkcijų išplėtimą bei jų perkvalifikavimą, suteikiant naujų modernių sveikatos stiprinimo ir ugdymo kompetencijų bei skirti bendruomenėms lėšų modernių fizinį aktyvumą skatinančių priemonių įsigijimui ir taikymui.

 g.       Įgyvendinti sveikos aplinkos programą [su KĘSTUČIU NAVICKU, VIRGINIJA VINGRIENE, TOMU TOMILINU].

 h.       Peržiūrėti sveikatos politikos terminus ir apibrėžimus užtikrinant jų atitikimą PSO bei ES standartams ir peržiūrėti SAM bei sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant visuomenines organizacijas, funkcijas ir jas patikslinti.

 i.         Formuojant nacionalinį sveikatos apsaugos biudžetą padidinti finansavimą švietimui sveikos gyvensenos srityje, sveikatinimui bei sveikatos sutrikimų prevencijai.

 j.         Aptarti galimybę sukurti specializuotą instituciją prie LR Vyriausybės sveikatą stiprinančių priemonių koordinavimui nacionaliniu lygiu.

 k.       Siekiant užtikrinti natūralios medicinos saugumą ir kokybę, įstatymiškai įteisinti šias veiklas valstybinio reguliavimo ir savireguliacijos (per specialistus vienijančią organizaciją) principais.

3.       Užtikrinti, kad būtų laikomasi šių viešojo finansavimo ir išteklių naudojimo principų:

 a.       Viešasis finansavimas turi remti tik efektyviai sveikatą stiprinančius, subalansuotus sprendimus, kurie yra pagrįsti nepriklausomais moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi visose ekonomikos srityse bei tenkina sveikos visuomenės poreikius ir sampratą.

 b.       ES ir nacionalinė parama, skiriama žemės ūkio ir maisto pramonei vystyti, turi būti orientuota į aukštos pridėtinės vertės, sveikatą palaikančių ir stiprinančių maisto produktų gamybą ir turi skatinti ne tik ekonomiškai naudingą jų eksportą, bet ir vidaus vartojimą. Būtina peržiūrėti kriterijus, taikomus viešajam maisto pirkimui ikimokyklinio ugdymo mokymo įstaigose ir ligoninėse.

 c.       Peržiūrėti Lietuvoje taikomus mokesčių tarifus, padarant juos palankesnius sveikatą palaikančioms ir stiprinančioms ekonominėms veikloms, produktams bei paslaugoms.

 d.       Veiksmingiau ir kryptingiau naudoti lėšas ir išteklius, skirtus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų sistemos plėtrai sumanios specializacijos kryptyje, apimančius sveikatą stiprinančių produktų ir paslaugų kūrimą.

 Pervalka, 2016-10-28–30