Technogenija: švietimo prigimtis ir ateitis

Prisiėmę priedermę mokyti ir šviesti žmonės, švietėjai pametė siūlo galą ir vietoje pažangos kūrimo, jie tapo visuomenės raidos stabdžiu bei našta tautai. Atėjo metas sustoti ir naujai permastyti, kas yra tas švietimas, kokia jo paskirtis ir kaip jis turi būti vykdomas. Šiuo tikslu sukūriau naują pažangų mokslą Technogeniją. Senovės graikų kalba „techne“ reiškė gebėjimus, menus, o „genija“ – prigimtį bei raidą. Tad technogenija yra mokslas apie švietimo prigimtį ir raidą.

Nuo prigimtinio prie dirbtinio švietimo

Gyvūnų pasaulyje švietimo paskirtis yra žinojimo tęstinumo užtikrinimas, siekiant perduoti dabartinės kartos gebėjimus naujajai kartai. Kad kiekvienas naujai atėjęs į šį pasaulį individas nepradėtų nuo nulio jo įsisavinti, išmintinga gamta numatė švietimo veiklą, kuria vyresnioji karta perduoda savo sėkmės programas jaunajai kartai.

Švietimas visada yra šeimos priedermė, įsiūta į atžalų, gimdytojų ir giminaičių - brolių, seserų, senolių ir kt. genomus. Kiekvienas vaikas mokosi stebėdamas savo artimųjų veiksmus ir žaidimų pagalba modeliuodamas nuosavus gyvenimo sėkmės įgūdžius. Neįsivaizduojama, kad kas nors mokytųsi būti nesėkmingu.

Kiekviena šeima rūpinasi savo atžalų sėkme ir kiek sugebėdama perduoda jiems savo gyvenimais patikrintas sėkmės programas – moko tikroviško pasaulio supratimo, padoraus elgesio, pelningo amato išminties ir kitų sėkmės įrankių. Pirmiausiai su giminaičiais geranoriškai dalinamės savo sėkmės istorijomis ir įspėjame dėl klaidingų programų. Kol švietimas buvo šeimos reikalas, tol jis nenutolo nuo savo prigimties ir sėkmės paskirties.

Tačiau šeimoms buriantis į bendruomenes, valstybę ir t.t., atsiranda specializuota švietimo veikla, mokyklos, universitetai, mokytojai, profesoriai ir daugybė kitų geradarių. Kadangi kiekvienam svarbiausia yra nuosava sėkmė, formuojasi dirbtinė švietimo sistema, kurioje prigimtiniai besimokančių sėkmės prioritetai yra pakeičiami pedagogų ir jiems vadovaujančiųjų sėkme.

„Švietimo kokybės“ išmonė

Kadangi dirbtinio švietimo sistemoje veikia daug interesų grupių, niekaip nepavyksta visų jų atstovams atsisakyti nuosavų interesų, o visiškai atsiduoti besimokančiųjų sėkmei. Retas kuris mokins be atlyginimo ar dirbs negaudamas algos. O dirbant pedagogų kolektyve nepadoru pamiršti ir nuosavo gyvenimo sėkmės reikalus, karjerą ir augimą. Švietimo ministerijos darbuotojai apskritai nežino, kas ta yra mokinio sėkmė, kada jiems reikia rūpintis valstybės reikalais, nepamirštant savųjų. Juo labiau, socialistinio palikimo švietėjai susibūrė į galingą artelę su nuosava Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir puikiausiai apsieina be nuolatinį rūpestį keliančių moksleivių sėkmės.

Ištrūkusi iš socializmo valdininkų rojaus Lietuva nusimatė savo Konstitucijoje ieškoti sėkmės versle. Šis protingas sprendimas buvo siejamas su „Sąjūdžio“ šviesiomis nepriklausomybės idėjomis. Deja, socialistiniai švietėjai ne tik kad neišmanė verslo, bet nepanoro palikti patogių valstybinių mokymo klasių ir ministerijos krėslų. Virš trisdešimt metų jie nemoko jaunimo verslo, kaip sėkmės įrankio rinkos ekonomikoje. Anaiptol, jie mielai tiražuoja samdomų socializmo vergų ir darbo biržos lankytojų gretas. Virš milijono tautiečių buvo išginti ieškoti gyvenimo sėkmės emigracijoje. Nemažai jų išmoko jos ir grįžę rado nuosavo verslo sėkmę Lietuvoje.

Išradingi socialistiniai švietėjai vis dėlto surado būdą, kaip pridengti savo nusikalstamą prieš tautą veiklą, vietoje besimokančių sėkmės surentę „švietimo kokybės“ priedangą. Švietimo kokybė tai toks rodiklis, kuriuo bandoma suderinti visų švietimo dalyvių interesus. Švietimo įstaigos nuolat tikrinamos, vertinamos, testuojamos ir akredituojamos švietimo kokybės rodiklio požiūriu. Deja, mokinio sėkmei švietimo kokybėje vietos nelieka.

COVID-19 pagalbos nepakako

 Žmogaus istorinėje raidoje švietimas savaime tobulėja, pereidamas nuo žodinio autoritetų mokymo, prie mišrios ir pagaliau – prie virtualios saviugdos kokybės.  Šiame kelyje mokiniai gerokai pralenkė mokytojus. Atsilikusiems pedagogams nepavykus atplėšti vaikų nuo „žalingų“ kompiuterių, vaikai patys virtualiai ugdosi skraidydami po interneto ir „Google“ begalines sėkmės žinojimo erdves. Socialistinis švietimas ir čia nespėjo į koją su laiku,  neparengė virtualių saviugdos įrankių ir programų.

Švietimo pažangai į pagalbą užklydęs COVID-19 virusas trumpam atskyrė mokinius nuo mokytojų ir kenkėjiškų mokyklų, palikdamas juos su geidžiamais kompiuteriais ir mylinčiomis šeimomis. Susirūpinę dėl nuosavų algų švietėjai ieškojo išeities nuotolinio mokymo pagalba. Deja, praėjus pandemijai, švietimo tobulėjimo paskatos taip pat pradingo. Ir vėl - prie sulūžusios geldos.

Ugdykime ne vergus bet Genijus

Švietimo naujadariams verta pasirūpinti sutvarkyti tautos iki šiol sukauptų žinių bagažą ir pateikti jį naujajai kartai laikmetį atitinkamu pavidalu. Vesdamasi vilkiuką į medžioklę vilkai neskaito pamokslų, bet pademonstruoja jam sėkmingą programą, kaip nebūti alkanu.  Vaikutis ne vien nukopijuoja šią programą į savo patirtį. Savo veiksmo įgūdžius jis sutvirtina pažaisdamas su pagautu medžioklės trofėjumi. Po kelių tokių pamokų vilkiukas pats bandys savo sėkmė gyvenime ir neapsiriks.

Žmonių visuomenė skaido pasaulį ir eksponentiniu dėsniu daugina žinių visumą, nepasirūpindama jas apibendrinti iki sėkmės programos pavidalo. Šiuolaikinėje žinių įvairovėje niekas nebegali susigaudyti. Gaila jauno žmogaus, kai jam nuo vaikų darželio iki universiteto brukamos fragmentuotos, nesutvarkytos žinios, nesusirūpinant, kokia to nauda. Iš gyvūnų reikia pasimokyti to, kad jie stengiasi perduoti jaunajai kartai vien veiksmingas, patikrintas praktikoje sėkmės programas. Pavertus begalę fragmentuotų žinių į vieną sėkmės programą, vaikui tikrai nereikės virš 25 metų trinti studijų suolus.  Studijų vienetas turi būti vienas – sėkmės arba Bilo Geitso, Elono Masko ar bet kurio kito šių laikų genijaus programa.  

Genijaus saviugdos programa akivaizdžiai patvirtina, kad kiekvieną vaiką reikia skatinti tapti genijumi, teikti jam laiką pralenkiančias naujoves, nežudyti jo prigimtinio siekio pralenkiančiai tobulėti.  

Atgal į namus, atgal į šeimą

Švietimo prigimtis ir raidos dėsniai akivaizdžiai pagrindžia paprastą išmintį, kad dirbtinės švietimo sistemos turi būti kuriamos prigimtinio švietimo pagrindu. Švietimą reikia sugrąžinti į šeimą. Vaikams reikia duoti kuo daugiau virtualios saviugdos programų ir  įrankių. Kiekvienam vaikui turi būti prieinami saviugdos patarėjai – sėkmingi verslininkai nuo saviugdos iki sėkmingo verslo rezultatų. Tą mokesčių dalį, kurią kiekviena šeima sumoka degradavusiai švietimo sistemai išlaikyti, būtina grąžint į šeimas, kurios pačios pasirūpins kaip ją panaudoti savo atžalų ir tautos sėkmei.

Mokslinę publikaciją Technogenijos tema anglų kalba skaitykite čia.