Ar Klaipėdos uostas yra žalias ir darnus?
Iki šiol niekas negali atsakyti į klausimą, kas pirma atsirado – višta ar kiaušinis. Tačiau iš už aukštos uosto tvoros nuolat girdisi, kad pirma atsirado uostas, ir tik po to – uosto plėtros „trukdytojai“ miesto gyventojai. Besipūsdamas perkrautomis tonomis ir naujai užimamomis teritorijomis Klaipėdos uosto burbulas tuoj sprogs. Tik kas yra uostas be čia gyvenančių žmonių? Pietų Baltijos programos žaliojo ir mėlynojo augimo siekiantis tarptautinis projekto CleanTech International konsorciumas siūlo padiskutuoti darnaus ir švaraus uosto kūrimo tema.
Dievo duotas pajūris
Visais laikais svarbiausi pasaulyje dalykai yra žmonės ir jų gerovė. Kuo besiverstume ir kokias technologijas naudotume, tiek verslas, tiek technika, tiek gamtinė aplinka yra žmonių gyvenimo atributai. Baltijos jūra ir 90,66 kilometrų pakrantė – tai Dievo duotas langas lietuviams ne vien vasarą pailsėti. Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Pajūrio regioninio parko teritorijas saugojame ir puoselėjame ne vien ateities kartoms, bet ir savo poilsio reikmėms. Neringos ir Palangos kurortai – tai sveikatos ir pramogų arealai. O Būtingės naftos terminalas ir Klaipėdos uostas dar ir padeda plėtoti ūkinę veiklą.
Lietuvai priklauso 6426,6 km² Baltijos jūros išskirtinė ekonominė zona bei 1849 km² teritorinė jūra. Nors jūrų ūkį sudaro dešimtys įvairių verslų, susietų su laivų pramone, žuvininkystė, jūrų gavyba, jūrų energetika, poilsio industrija, laivyba, krova, agentine veikla, keleivių aptarnavimu ir kt., garsiausiai skamba viena labai siaura uosto žemių administravimą vykdanti kontora Valstybinio jūrų uosto direkcija.
Ar iš balos tas uosto direkcijos svarbumas
Ne iš balos, bet iš brangios valstybinės pamario žemės, kurią administruoti patikėta Valstybinio jūrų uosto direkcijai. Visame pasaulyje žemė prie vandens telkinių, upių, ežerų ir ypatingai prie marių ir jūros yra pati brangiausia. Artėjant prie vandens žemės kaina kyla pagal eksponentę. Atitinkamai, valstybinės žemės nuoma turi būti tuo didesnė, kuo ji yra arčiau vandens. Tai galioja visame pasaulyje, išskyrus Klaipėdos uostą. Čia žemė yra suteikiama naudoti už grašius, o kai kurios įmonės čia įsikūrė šimtmečiams, nepriklausomai nuo veiklos rezultatų.
Čia nuolat atsiranda naujų kandidatų nemokamai pasigviešti valstybės turto. Tada kyla uosto teritorijos plėtimo, giliavandenių uostų ir invazijos į Kuršių marių draustinius idėjos. Uosto teritorijoje žemės rinkos dėsniai neveikia. Uosto kompanijos nėra suinteresuotos kuo efektyviau panaudoti žemes. Palyginti, paprastos kirpyklos kvadratinis metras ploto atneša tūkstančius kartų daugiau ekonominės ir socialinės (darbo vietų) naudos, nei uosto įmonės.
O uosto direkcija nesirūpina uosto žemių nauda valstybei. Dar 2006 metais teko atkreipti uosto direkcijos ir čia dirbančių krovos kompanijų dėmesį į labai prastą uosto žemės ir krantinių panaudojimą. Siūlėme pereiti prie pasaulyje sparčiai plintančios modulinės – konteinerių ir ro-ro krovos, kas leistų ne vien geriau išnaudoti uosto žemę, bet ir išvengti su perkrovimu susietos aplinkos taršos, vandenų eutrofikacijos ir dvoko iš pakrantės terminalų.
Taršiausia vieta – prie Begos
Prieš keletą metų teko klausyti Aplinkos ministerijos ataskaitos apie jūros ir pakrančių vandenų ekologinę būklę. Taršiausia vieta buvo įvardinta akvatorija prie krovos kompanijos “Bega”, kuri atviru būdu krauna trąšas, inertines medžiagas ir kitus krovinius. Ne kartą miesto gyventojai skundėsi dėl baltų miltelių ant daržovių, langų ir automobilių. Klaipėda išsiskiria iš kitų gyvenviečių plaučių ligų gausa, kylančia dėl užterštos aplinkos. Mokslininkai ilgai ieškojo, kodėl žydi marių ir jūros vanduo. Tada įpylė į vandenį trąšų ir vanduo sužaliavo. Sunku kalbėti apie pažangius Europos Sąjungos mėlynojo augimo akvakultūros ir jūrų biotechnologijų verslus nuolat teršiamame vandenyse.
Stebina ir šios kompanijos ir miesto savivaldybės vadovų, sveikatos centro ir Aplinkos ministerijos atsakingų pareigūnų ramybė, kai kalbama apie agresyvų taršos šaltinį pačiame miesto centre. Ne karto pačiam teko kreiptis į Aplinkos ministeriją ir siųsti fotografijas su dulkių kamuoliais virš Begos terminalų. Tačiau atsakymas buvo vienas – pažeidimų neužfiksuota. Visi šios kompanijos kroviniai gali būti pervesti į konteinerius. Tik trūksta jos vadovų bei valdžios institucijų atsakingumo ir suinteresuotumo.
The content of this article is the sole responsibility of the authors and can no way be taken to reflect the views of the European Union, the Managing Authority of the Joint Secretariat of the South Baltic Cross- Border Cooperation Programme 2014-2020.